Kažkaip keista suvokti savo minčių galią, nes būkim atviri - ji turi gebėjimą sužlugdyti viską, apie ką buvai mąstęs. Taip, tu turi gyvenimą. Ir tai yra taip keista, nes slapta ieškai kito, to, kuris tau iš tiesų patiktų. Kiekvieną dieną tyliai sėlini keliu, kuris yra priešingas tavo prigimčiai. O ir nesvarbu, nes tavo kuprinėje stūkso kūjis, kas aiškiai parodo, kad esi savo likimo kalvis, nors pripažinkim - ganėtinai nevykęs.
Stebiu aš vakarinį dangų,
Kol arfos stygas
kažkas tampo.
Kai krenta žvaigždės
stygos trūksta ―
kažkur kampe
jau sielos žūsta.
Dangus tamsėja
ir žvaigždės nyksta,
nes viskas jau ir pasakyta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą