Skaičiuoju žvaigždes. Ar normalu dabar Tavęs ilgėtis?
Lauke tamsu, bet šviesos tokios pat - blankiai gelsvos. Viskas paprasta, bet teikia žavesio. Rodos, rūkas. Siluetas. Vyro. Pagreitėja pulsas.
Įsivaizduoju, jog girdžiu pravažiuojant automobilius, gausybę jų. Gatvė tuščia, o aš vis dar įsivaizduoju.Nemiga. Kalti įsivaizduojami automobiliai. Vėl išplėšiu lapą, baltą, dar nepaliestą rašiklio. Ir nereikia, šiukšlės lieka šiukšlėmis.
Tavęs nėra, o reikia, kad būtum. Per daug baltų lapų tarp mūsų. Nebaigtos istorijos, o gal tiesiog nepradėtos. Be pagrindo ir be iliuzijų. Galiausiai viskas keičiasi. Vienas kvailys pasėja galimybės sėklą, kitas susigyvena ir spokso, kaip jos širdis duženas po žemę grobsto.
Žiūri vienas į kitą, akys gal spindi. Neturi laiko, nes abu meile netiki, o gal ir tiki, bet bijo, nes kvailys lieka kvailiu.
,,Aš būsiu geras'' - jo balsas skamba galvoje. Bet niekas nebuvo geras, nes kažkas ilgisi jo. Sako nebesiblaško, tik širdis skausmai drasko.
Lauke tamsu, bet šviesos tokios pat - blankiai gelsvos. Viskas paprasta, bet teikia žavesio. Rodos, rūkas. Siluetas. Vyro. Pagreitėja pulsas.
Įsivaizduoju, jog girdžiu pravažiuojant automobilius, gausybę jų. Gatvė tuščia, o aš vis dar įsivaizduoju.Nemiga. Kalti įsivaizduojami automobiliai. Vėl išplėšiu lapą, baltą, dar nepaliestą rašiklio. Ir nereikia, šiukšlės lieka šiukšlėmis.
Tavęs nėra, o reikia, kad būtum. Per daug baltų lapų tarp mūsų. Nebaigtos istorijos, o gal tiesiog nepradėtos. Be pagrindo ir be iliuzijų. Galiausiai viskas keičiasi. Vienas kvailys pasėja galimybės sėklą, kitas susigyvena ir spokso, kaip jos širdis duženas po žemę grobsto.
Žiūri vienas į kitą, akys gal spindi. Neturi laiko, nes abu meile netiki, o gal ir tiki, bet bijo, nes kvailys lieka kvailiu.
,,Aš būsiu geras'' - jo balsas skamba galvoje. Bet niekas nebuvo geras, nes kažkas ilgisi jo. Sako nebesiblaško, tik širdis skausmai drasko.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą