Girdėjau savo širdį plakant, kai sapne susitiko mūsų akys. Jaučiau, kaip dūžta ji, kai suvokiau - tai sapnas.
Sapne regėjau, širdis iš proto ėjo. Kažkas apkabino, šiluma į paširdžius tvojo. Sapnas.
Pulsas
greitėjo, kai jis savo pažadus į lagaminą sudėjo. Turėjo būti pabaiga,
nes mergina liko išduota. Niekas nesibaigia, net tuomet, kai norisi, jog
baigtųsi. Mintys šėliojo, akys jautrėjo, tik ašarų nebuvo. Nevertėjo.
Prabėgo
savaitė, jis apsireiškė. Praėjo diena - vėl pabaiga. Ir bėga savaitės,
išaušta diena - jis kartais sugrįžta. Ir viskas iš naujo. Rankioji
šukes, rankas susipjaustai - tikiesi geriausio. Gerai nebūna, širdis
kraujais srūva.
Ir
gyvenimas bėga, diena keičia dieną, žmogų keičia žmogus. Viskas
laikina, nes gyvenimas laikinas. Tik širdyje, ten kažkas vyksta.
Išdavikas saugo savo vietą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą