Liesti svetimą kūną, pasiduoti minutės nuodėmei. Išvengti suvokimo - daryti klaidą.
Pasinerti į aistrą su tuo, su kuriuo negalima. Uždraustas vaisus - velnias šnabžda į ausį. Išnyksta išviesa ir viską apgaubia tamsa. Kas pasakė, kad negalima?
Kažkas uždegė mažą liepsnelę, kažkas ją pakurstė. Angelas sargas pasitraukė į šalį - jis čia bejėgis.
Nuodėmė seka, ji nepalieka. Ji nori, kad dar viena nekalta siela taptų kaltą ir papildytų blogųjų gretas.
Aš tik žmogus. Aš puolęs angelas, nenorintis eiti teisingu keliu. Bet kas pasakė, kad negalima pasinerti į savo norus, į pražūtį? Žinau savo kelią, netinkamą ir nepriimtiną.
Sakė, siela turi išlikti tyra, bet kas sakė, kad kūnas negali nusidėti? Nusidėti, dar nereiškia pažeisti dešimt Dievo įsakymų. Dar yra galimybė keliauti į rojų?
O kas man iš to rojaus? Kas iš rojaus obuolių, jei mirdama, negalėsiu ištarti 'Nusidėjau, bet pajaučiau gyvenimo skonį'. Ką reiškia gyventi, ką reiškia gyventi išjungiant save, atsiduodant savo jausmams?
Keliu taurę, sklidiną vyno ar ko tik nori. Keliu už gyvenimą, už norus ir nedoras mintis. Žudau jausmus, tyrus, dar nepaliestus nuodėmės. Meldžiuosi už nusidėjusius ir viliuosi, kad kažkas išgelbės ir mane, mano sielą - mano mintis.
Lenkiu galvą prieš Tave - jau nusidėjusį ir laukiantį savo kančių, savo pragaro. Lenkiuosi žemai žemai, nes įtraukei ir mane, į ten kur nereikėjo įtraukti. Adomas su Ieva buvo išvyti iš rojaus, dėl uždrausto vaisiaus - obuolio ragavimo. Uždrausto vaisiaus dar nevalgiau, tik užuodžiau ir stačia galva bėgau atgal, bet aš žinau kur jį rasti, kai mano angelas paliks mane ir Ponas likimas duos kelią man - dar vienoms mano klaidoms.
Kažkas svetimas palietė mano širdį, dėja, nešvariomis rankomis. Aš jaučiu, kaip purvas patenka visur - iš širdies į kepenis, plaučius, mintis ir visus kitus dar nepaminėtus, žmogui funkcionuoti reikalingus organus. Jaučiuosi gyva, nesutepta ir laukianti, nesulaukianti, kada galėsiu susigadinti savo gyvenimą. Laukiu, kada paminsiu savo principus ir galėsiu pasinerti į savo asmeninės nuodėmės liūną. Žinau, paskęsiu, prarasiu ir daug kentėsiu, bet juk norint nugalėti, žmogus privalo išmokti kentėti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą