Gal tai buvo meilė?

Balta prijuostė apjuosusi liekną liemenį. Ar tai viskas kas liko iš jos? Rankos pasiruošusios dirbti. Ant stalo nevalingai padėtas tuščias indas, tik jokių matomų produktų nėra. Ranka liečia krūtinę lyg atsisveikindama. Keli dvejojami judesiai ir viskas – ranka giliai krūtinėje, pasiekusi širdį. Dar akimirką palaukia ir ją ištraukia. Pirmasis ingriedientas yra. Veidą papuošia keista šypsena, negali pasakyti ar tai liūdesio, ar palengvėjimo ženklas. Ji pasiima pjaustymo lentelę ir patį didžiausią peilį kokį tik turi savoje virtuvėje. Ir pjausto, be gailesčio. Jokių emocijų. Tarsi tai būtų ne jos širdis. Baigta, smulkiai supjaustyta, kruvinos rankos nuvalytos į prijuostę. Akys žvilga, lyg būtų pakvaišę, lyg būtų ne jos. Iš kišenių išsitraukia drugelius, kelis spalvotus ir kelis tiesiog juodus. Nuplėšo jiems sparnus, kaip ramunei žiedlapius. Susmulkina ir meta ten, kur guli gabalais širdis. Pasiima naują dubenį į jį sumeta visas svajones, iliuzija, viltis, neišpildytus norus. Ir viską išmaišo, maišo ilgiau nei reikia. Gautą masę supila ten kur guli kiti karo grobiai – į indą. Apsižvalgo aplink, bet nieko nemato. Vieną po kito, skrupulingai rauna savo plaukus. Savo gražiuosius plaukus. Ir meta ten, kur guli visos šiukšlės. Suteptomis rankomis perbraukia per savo lūpas, bandydama nutrinti bučinių žymes. Ir jos krenta, krenta ten kur ir priklauso. Į indą. Ir ašaros. Rieda skruostais ir laša į indą. Viskas. Keli žiupsniai cukraus, kad nebūtų taip kartu.

Pyragas paruoštas. Ji apsisuka rankoje laikydama širdies formos skardą. Deda į orkaitę, kurią pakuria visais laiškais, kuriuos tik sugebėjo rasti. Ir žiūri, kaip dega. Kaip dega didelė geltonai raudona liepsna. Pyragas kepa. Keli nevalingi atodūsiai. Jų keli milijonai. Akys stebi liepsną ir pyragą, žiūri, kad neprisviltų. ,,Dingt‘‘. Jau iškepė. Užpučia ugnį, o gal tik žarijas užpila vandeniu. Nežinia.

Pyragas jau lėkštėje. Rankoje vėl peilis. Širdies formos pyragą ji pjauna pusiau. Pasiima dėžę, atsargiai įdeda vieną širdies pusę. Gražiai supakuoja, apriša raudonu kaspinu. Prideda raštelį. Mažą, vos įmatomą - ,,gal tai buvo meilė?‘‘. Ir paduoda paštininkui.