Paprasta sušalusių kojų logika*

Ir kelia šypseną, tokią kvailiausią iš visų. Vis kelia ir kelia. Ir žlugdo.

Jautiesi kaip namuose, nes kūnas šildo, kojos šyla. Lyg būtum kojas sudėjusi į orkaitę. Kelias minutes taip gera, o vėliau kaip visada – nepakeliamai skauda. Orkaitė nėra tinkama vieta šildytis kojas! Ir ieškai toliau kito varianto, saugesnio, nes be kojų juk sunku gyventi. Kiti išgyvena ir be jų, bet čia jau kita istorija.

Kai kojos sušyla jautiesi laimingas, nes šiluma kyla į viršų, kaip ir kiti dalykai. Bet pirštai šąla, o pirštinių nėra už ką nusipirkti. Nes tu esi studentas, tu tik mokaisi gyventi, deja, niekas už tai nemoka. O turėtų! Toks sunkus darbas, kai pagalvoji. Nors geriau negalvoti, tada ir kojoms ir rankoms šilta būna. Nes kai nemąstai, viskas būna gerai, nes kai nežinai ir žinoti nereikia. Paprasta sušalusių kojų logika.

Būna, kad kojos ir rankos šiltos, bet vis tiek kažko trūksta. Tada žinai, jog reikia šokolado, nes žmonės sako – tai viskas ko reikia. Kitaip sakant – gydo nuo visų ligų, net jei ir nežinai kokia tai liga. Gydo ir viskas. Panašiai kaip žmonės gydo kitus žmones, žinoma, ne apie medikus kalbam. Gyvenime būna gyvenimo gydytojų ir nieko čia nepadarysi, nors ir norėtum. O kojos sudėtingas dalykas, jos daro ką nori. Turėtų šilti, bet iš principo elgiasi atvirkščiai. Kojos dažnai būna blogos, bet vis tiek jas mylim. O kaip galėtumėm nemylėt? Net pelėdoms jų vaikai gražūs. Ta pati sistema ir su kojom. Ir nieko čia nepadarysi, nebent kojines nusmegsi.